- nukaburkštinti
- nukabur̃kštinti 1. žr. nukaburkštyti: Vienas kitas obulas liko obelė[je], negal prigauti su visu ilguoju kartiniu nukabur̃kštinti Skd. Ar nukabur̃kštinai vištas nu laktos? Kal. | Žibininkas buvo įspraudamas: nukaburkštins, ir šviesu, o lempų žmonys nežinojo Šts. 2. tr. mušant nukamuoti, pribaigti: Ta savo vyrą visai nukabur̃kštino Šl. \ kaburkštinti; iškaburkštinti; nukaburkštinti; pakaburkštinti
Dictionary of the Lithuanian Language.